Aš niekada nepasižymėjau labai gera atmintim. MB sako, kad jeigu būčiau kompas, tai visiškai neturėčiau RAM'ų :) Ar ten kažkaip, esmė ta, kad viską prisimenu tik tą minutę. Aišku, yra visokių būdų kovot su ta savybe - darbe, pavyzdžiui, šefas man liepia viską užsirašinėt. Aš klausau, užsirašau, ir tą lapelį dažniausiai pametu wuahahhahaa :)))). Tad koks iš manęs būtų kompas....? :))) Bet, garbės žodis, aš visai stengiuosi kažką atsimint. Įsidėmėt žodžius, faktus ir visokius kitokius dalykus, kad nereikėtų klapsėt blakstienom ir stebėtis "O tai tu man tikrai sakei?". Nu bet kažkaip vis pamirštu. Jūs man kalbat kalbat, pasakojat pasakojat, o aš, po kiek laiko, it kokia avis, žiūriu į Jus ir toliau nieko neprisimenu ha ha :))) Beeeee.... :)))). Bet vat kartais mano atmintis ima mane ir nustebina užversdama krūvom prisiminimų. Kartais prisimenu net mažytes smulkmenas - skonius, kvapus, muziką, vieną kartą sutiktus žmones, jausmus, išgyvenimus. Kartais - nuosekliai, o kartais - tik nuotrupas. Smagiausia būna, kai tie prisiminimai užklumpa visai nepasiruošus - kai pamatai ar išgirsti kažką, kas tampa savotiška nuoroda į kažką. Kažkaip sudėtingai parašiau, ar ne? Bet dalykas labai paprastas - pavyzdžiui, kartais lankantis prekybos centre ima ir užgroja kokią nors dainą, kuri pati savaime primena kažkokį žmogų. Jeigu tas žmogus mielas, aš visada išsišiepiu nuo ausies iki ausies ir lėtai slinkdama tarp daržovių lentynų iš naujo išgyvenu visus tuos prisiminimus. Žmonės sako, kad jiems mane primena RHCP. :) Fainai, nes būtų gėda, jeigu primintų koks nors, pavyzdžiui, Žvagulis. Bet jaučiu, kad apie tuos RHCP aš visiems esu gerokai išūžus ausis, kadangi kai jie suplanavo atvažiuot į Lietuvą ir visiems pranešė, netgi vienas žmogus, su kuriuo labai minimaliai bendrauju, paklausė, ar eisiu į koncertą. Ha ha, aim ze star :)))). Dar prisiminimus sukelia maistas ir gėrimai. Lambrusca man be abejonės primena mano išprotėjusias drauges. Jack'as - dviejų visiškai crazy žmogučių lažybas. Degtinė SOS - prepar'čius prieš mokyklos šokius (kai susimetus penkiese po 2 litus gaudavai maždaug kelis gurkšnius tiesiai iš butelio ha ha :))). Butautų alus man primena Šturmus ir dar daug daug visko. O koks gėrimas tau primena mane? :) SOS šitam žaidime nedalyvauja.... :))) Dauguma tokių, sakytum, ne pirmos eilės prisiminimų tūno kažkur pasąmonėj, sudėlioti į stalčiukus ir laukia, kol bus ištraukti tyčinių ar netyčinių dirgiklių. Būtų visai smagu juos visus kontroliuot pačiai - susidėliočiau, susitvarkyčiau į gražias eiles, kiekvienam uždėčiau pavadinimą ir išsitraukčiau tada, kai labiausiai norėčiau. Tokiu atveju, spėju, vieni iš jų būtų itin dažnai naudojami - nes kai kuriuos dalykus man žiauriai smagu prisimint. Žinot, kuo dar prisiminimai žavūs? Tuo, kad jie - realūs, išgyventi ir patirti. Ir kiekvienas iš jų tik dar kartą leidžia įsitikint, kad jeigu viskas vyko būtent taip, tai vadinasi taip ir turėjo būt. Ir kad šiandien nieko nekeistum. Ničnieko. Nes sąmonė turi tokią įdomią savybę nugramzdint į užmarštį tuos dalykus, kurie liūdni, skausmingi ar nemalonūs. Prisiminimai mus lydis visur - apsidairyk, jų - milijonai. *** It's so hard to forget someone who gave you so much to remember. Žinot, o kartais aš bijau pažiūrėt tiesai į akis. Užsicukruoji sielą, aptemdai akis rožiniais akiniais, įkalbi sąžinę tikėt spalvotais debesėliais ir tuo, kad viskas - miela, gražu, žavu ir pūkuota. Kad visi vaikai tiki Kalėdų seneliais, kad žmonės meluoja, nes nori apsaugot nuo visokių blogumų, kad karai vyksta tik griaunant namus, bet nežudant ištisų kaimų bei miestelių ir kad ten, kažkur aukštai ant puraus debesėlio sėdi senas senas dievulis ir didelėm akim stebi viską, kas vyksta. Ir užteks jam vieną dieną bakstelėt lazda, ir pasaulis pasidarys toks vėl gražus gražus, kaip kad panašiai po pirmo tvano - visi mes išlauksim tą baisią dieną ir vėl gyvensim lyg niekur nieko. Tuo tarpu blogiečiai degs pragare. Visi. Damn. Jeigu galima būtų įasmenint visus jausmus, tiesą geriausiai atitiktų moteris. Aukšta, liekna, raudona suknele vilinti, šviesiomis garbanomis purenanti savo išpuoselėtus plaukus ir ilgais lakuotais nagai papuoštais pirštai gniaužianti cigarilę su kandikliu. Ir juokas. Skardus, garsus, viliojantis ir garsiai bylojantis kažką panašaus į "heh, žemės ti kirmėliukai, tik AŠ, AŠ geriausiai žinau kaip yra iš tiesų".... Mes visi pripratę, auklėti ir išauklėti, kad geriausias mūsų draugas yra tiesa, kadangi su melu mums ne pakeliui. Melas - blogis, niekšas ir meluoja tik blogi žmonės. Taip, tiesa kartais būna išganymas, kai reikia įsitikint tam tikrais dalykais, kurie yra malonūs, geri, tikri ir neišgalvoti. Kai reikia apsaugot tuos, kurie nekalti ir nuteist tuos, kurie kalti. Kai pripažįsti, kad suklydai arba, atvirkščiai, parodai, kad buvai teisus. O kaip tada visi kiti atvejai...? Kai ta prakeikta kalė koketiškai kvatoja tau į veidą ir vaidenasi kiekvienam žingsny, kad sumenkintų, pajuoktų, pasišaipytų....? Kad pasakytų tau, ką ten pasakytų, tiesiog išklyktų tau į veidą, koks silpnas, kvailas ar bailys tu esi. Kad bijai daryt kažką, ko labai nori, bet nedrįsti. Kad bijai sau pripažint, kad tau jau nebegera nuo visų tų cukruotų vatų, meilinimuisi ir kitokio briedo. Kad paprasčiausiai pavargai. Ar kad bijai būt laimingas. Aš ir sakau - norint tiesai pažiūrėt į akis reik drąsos. Fuck that. Aš tikiu, kad pasauly egzistuoja daugiau gėrio, nei blogio. Tikiu ir tuo, kad didesnė dalis žmonių ryte pabunda su gerom mintim ir gerais norais. Dar tikiu tuo, kad didžioji dalis visų pasauly gyvenančių jausmų yra tikri, nesuvaidinti ir ... nuoširdūs. Ir kad egzistuoja slapta sapnų karalystė, kurioj maži angeliukai dalina visiems nakties istorijas. Dar man atrodo, kad patys pikčiausi pikčiurnos iš tiesų giliai širdy yra geri žmonės, kurie paprasčiausiai nemoka to gerumo išreikšt. Dažniausiai. Kartais aš pati šaipausi iš savo naivumo, o kartais jis mane gelbsti - nes būna atvejų, kai ignoruot tam tikrus dalykus gerokai parankiau, nei deklaruot realybę. Dar tikiu ir tuo, kad pasauly egzistuoja teisybė ir kad ji dažniausiai nugali neteisybę. Ir dar tuo, kad dažniau šviečia saulė, nei kad lyja. Ir kad patys gražiausi dalykai yra visai šalia, tik kartais jų nepastebim. Ir dar tikiu, kad visos pasakos baigiasi gerai. |
Apie mane I'll love you tomorrow, if you love me today. ;) Archyvai
January 2017
Categories
All
|